Blog'as < Atgal
Visagino NOVEL I etapas
Autorius: Tomas Skunčikas

 Jau praėjusiais metais pagalvojau apie  “Visagino Novel”  taurės varžybas …  Šiais metais nusprendžiau išbandyti visus šio gražaus krašto varžybų  ypatumus.  Mielas tas Aukštaitijos kraštovaizdis. Gal būt todėl, kad mano tėtis iš  ten kilęs…

Labai apsidžiaugiau,  kad į varžybas  neteks važiuoti vienam. Komandos draugas Liudas ir mudviejų moteriškas palaikymo ekipažas, ankstų ir saulėtą sekmadienio rytą pajudėjo Visagino link. Nuotaika gera, dviračių laikikliai švilpia,  pasukame į mišką starto vietos link… Kyla  didžiuliai smėlio dulkių kamuoliai, suprantu, jog bus ypač  sausa ir smėlėta.

Su Liudu prasukame bandomąjį apšilimo ratuką. Trasa – vaizdinga,  gausi sauso smėlio, besidriekianti palei nuostabių ežerų pakrantes. Stojame  į  lūkuriuojančių  dalyvių starto gretas. Paskelbiamas startas. Visi nuskubame  tiesiu dvivėžiu miško taku. Tempas nemažas. Pirmas Timofėjus. Po jo seka latvis, Laurynas Stasikėlis, aš. Visus po truputį aplenkinėja Einaras. Vieną akimirką pagalvoju -   gal šokti į priekį… Tačiau nusiraminu, dar nedabar…  Pirmas smelėtas posūkis, Einaras atsistoja pirmas. Pirma įkalnė - į kairę Laurynas lenkia latvį  ir Timofėjų, aš seku iš paskos. Tryse šiek tiek atsiplėšiam,  tempo nemažiname. Smėlėtas posūkis į kairę, staiga Lauryną sumėto.  Pasinaudoju kaida ir aš jau Einaro užnugaryje. Ir čia netikėtumas – jaučiu, kad nukrito grandinė. Net nesupratau kas nutiko, kratymo nebuvo, transmisija buvo išbandyta dar ne tokiomis salygomis, pasijutau taip apmaudžiai… Sustojus praleidžiu apie keturis dviratininkus… Susitvarkęs grandinę nenuleidžiu rankų, bet  sukaupęs visą pajėgumą (matomai iš pasiutimo čia man taip gavosi) pirmo rato pabaigoje  jau džiūgauju pamatęs  latvį, Lauryną  ir Einarą. 

 Toliau viskas klostėsi monotoniškai. Einaras su Laurynu  ėmė vis labiau tolti, o mes su latviu pasikeisdami vis bandėme pasivyti. Trečiame rate jėgos ėmė sekti. Iš paskutiniųjų atsuku parako likučius, pavyksta aplenkti latvį. Vienavėžiu pakrantės taku atsiplėšiu, atsigrežęs jo nematau, tačiau netolumoje girdžiu dviračio spragsėjimą. Pamaniau -  nė  už ką nepasiduosiu, juk  liko paskutiniai šimtai metrų ir staiga grandinė vėl nusprendžia mane nuskausminti . Pravažiuodamas latvis man ištaria užuojautos frazę “opapa”. Nors pagalvojus  labiau, tai  buvo jo džiugesio frazė. Nieko nepadarysi, finišą kertu ketvirtas bendroje  įskaitoje.  Savijauta ir nuotaika buvo gera, pagalvojau, jog padariau viską ką galėjau padaryti.

Vėliau finišo  tiesiojoje  pamatau Liudą besivejantį pora “Dviračių salonas” atstovų. Liudas nepasiduoda ir išplėšia trečią vietą savo gupėje. Sąžiningai sakant, už Liudo pasiekimą džiaugiausi labiau nei už savo.

Po varžybų stovykloje  tvyrojo puiki  ir  draugiška nuotaika. Buvome vis raginami vaišintis įvairiais gardumynais ir arbata.

 Aukštaitijos krašto žmonės  labai draugiški.  Ir man tai nebuvo naujiena.  Varžybos suorganizuotos  puikiai, nežiūrit į tai, kad suorganizuotos iš kuklaus biudžeto. Turėjome  puikų sekmadienį ir šventę sau.  Pagal galimybę, būtinai aplankysiu  ir kitus Visagino Novel taurės etapus. 

 

< Atgal

Mums padeda
Mums padeda VIDINIS