Blog'as < Atgal
Lietuvos dviračių maratonų taurė 2012 - Druskininkų etapo įspūdžiai
Autorius: Julius Bartaševičius

Na štai, ir vėl sulaukėme tikriausiai daugumos Lietuvos dviratininkų labiausiai laukiamų varžybų - Lietuvos dviračių maratonų taurės pirmojo etapo Druskininkuose, kurie jau trečius metus iš eilės visus pasitinka nuostabiu, gal vos per karštu, oru. O šiais metais dar ir labiau modifikuota trasa. Dažniausiai tai būna tos varžybos, kai susirenka daugiau ar mažiau visi pajėgiausi dviratininkai, visi vieni kitus stebi, tikrina sportinę formą, naujus dviračius, pasikeitusias komandų sudėtis. Ir, aišku, pradeda kovą dėl prestižinės Lietuvos dviračių maratonų taurės.

Man šios varžybos - pirmosios šiais metais Lietuvoje, o kartu ir komandoje „FOCUS Vilnius". Praeitais metais finišavau tik Druskininkų etape, todėl ir numerį gavau atitinkamą - 184. Tokio žemo neturėjau net kai pirmą kartą važiavau sportininkų distanciją :) Šiaip ar taip, planas buvo aiškus važiuojant už įskaitinę „FOCUS Vilnius 2" komandą - pradžioje pasivyti greitesnę grupę su pažįstamais veidais, kiek galima padėti pirmosios komandos merginom ir kuo aukščiau finišuoti pačiam.

Į starto koridorių atėjau likus keliomis minutėmis iki pradžios, jis jau buvo pilnas, net į galą gardo įsisprausti buvo sunku. Belaukiant starto pamačiau, kad mano spidometro daviklis nutrūkęs - teks važiuot nežinant likusios distancijos, o ir lentelė ant vairo su įsimintinais pakilimais (kurių buvo tik trys) veltui. Bet yra ir teigiama pusė - mažiau kankinimosi nematant kaip lėtai didėja ta nuvažiuota distanciją :)

Startas ir adrenalino antplūdis - plačiam starto koridoriuj vykdyti pirmąją savo užduotį sekasi puikiai ir jau gal 20 veidų lieka už manęs dar prieš pirmąjį posūkį. Iki penkto kilometro išsukimo iš dviračių tako matau tik vieną sustojusį iš latvių „Specialized" komandos, tikriausiai „prakolas". Po išsukimo jau matosi, kaip po truputį susidarinėja grupelės, o aš lenkiu jas toliau, stengdamasis nekabinti priešininkų komandos narių. Pasivijau grupę su Aurimu, šūkteliu jam, kad aš iš FOCUS (nes neturėjau komandos aprangos) ir sakau, važiuojam. Paliekam grupę ir aš toliau vedu. Prieky grupė su kažkuo iš „Top Team" priekyje, matytas veidas. Galvoju „va čia ir pailsėsiu". Sėdžiu ant rato, pulsas nukrenta iki kokių 80%MHR, prieš tai visą laiką minant 90% ir daugiau. Važiuojant miško keliu, gal 6 ar 7 kilometre,  pralenkiam vieną iš komandos merginų stovinčių šalia trasos. Už manęs Aurimo jau nebėra, o prie jos jau stovi kažkas iš mūsų. Pagalvoju, kad jeigu jis tuoj atvažiuos, tai padės jiems, o aš važiuoju toliau.

 

Po kažkiek minučių paveju Valdemarą „vežantį" Laurą. „Top Team" lenkia, aš stoju prieš Valdemarą į priekį. Vežu vis atsisukdamas ar jie už manęs. Valdemaras lenkia ir man liepia pasilikti su Laura. Aš atsisuku, jos nebėra. Palaukiu, vos judėdamas į priekį, gal minutę ar dvi ir ji pasiveja. Stoju prieš ją ir važiuojam. Tada privažiuoja Ronaldas su Aurimu, ir prisijungia padėti Laurai. Ronaldui lyg ir šūkteliu, kad aš iš FOCUS, bet jis neišgirsta.. Galvoju bus lengviau vežt, kai kartu, todėl nieko nesakau. 20 km. paklausęs ar aš ją „davešiu" Ronaldas mus palieka.

 

Smėlėtos vietovės labai nemalonios, ir nors padangos kabina, bet slidinėt ant smėlio nesmagu. Karšta, todėl daug geriu. Kadangi neturiu vandens, o tik izotoninį gėrimą, tai burnoj saldu. Dar saldžiau darosi prisiminus, kad antro rato pradžioj palaikymo komandos nariai duos ne vandenį, o vėl izotoniką. Kitą kartą žinosiu.

Važiuojant su Laura berods niekas mūsų nelenkė, bent jau tikrai ne iš jos grupės. Pats pavijęs bet kokią grupę stengiausi palaikyt tolygų ritmą ir lenkti, jeigu grupė per lėta. Nelengva, bet antrą ratą dar ištrauksiu taip. Rato pradžioj abu pasiimam gert, truputį pavalgom ir važiuojam toliau. Po smėlėto šlaito man pradeda traukt blauzdą ir Laurai pasakau, kad važiuotų, o aš pasivysiu. Kiek pastoviniuoju ant kojos, ji atsistato. Pasiveju ir vėl stoju į priekį. Jau darosi sunku ir rūgštu (kad ir kaip saldu burnoj būtų), o dar bent 20km liko. Man kartojasi kojos traukimas, vėl palieku grupę. Vėliau grįžtu, bet jau jaučiu kaip tempas lėtėja. Kažkuriam pakilime paleidžiu ir ji nuvažiuoja, bet iškart mane lenkia Arūnas su dar kažkuo iš komandos. Neprapuls.

Kiekvienam „pedalavime" man jau traukia bent po raumenį. Likus 20km, ties smėlėtom proskynom nutinka blogiausia - sutraukia abi kojas, o kairės ir keturgalvį ir dvigalvį - net nežinau kaip koją tempt kad atsistatytų . Bandau perkelt kairę koją ir nulipt, krentu ant šono ir surinku iš skausmo. Ramiai guliu, nes tempt nė į vieną pusę neišeina, skausmas lyg ir praeina. Pravažiuoja Valdemaras, Gintaras ir dar kažkas, sakau viskas gerai, nes žinau, kad praeis. Paguliu dar kelias minutes ir atsistoju. Mint dar galiu, nors ir trūkčioja blauzdos. Jau laukiu nesulaukiu finišo. Dviračių take kažką pasiveju, ir bandau paskutiniosiom kabintis. Kojos atsistato kažkiek, dar iš pasieniečių saugančių kelią pasiimu šiek tiek vandens. Savijauta gerėja. Vėl dviračių takas, pora greitesnių mane vėl lenkia, aš užsikabinu ir lengvai laikausi, kojos jau jaučiasi normaliai, nebetraukia. Paskutiniam kilometre aš juos palieku, dar pavažiuoju už 68 numerio šiek tiek ir finiše, jam bandant aplenkti smėlį ties paskutiniu posūkiu duodu „gazo", važiuoju tiesiai ir dar laimiu prieš jį 6 sekundes.

Finišavau su keistu jėgų antplūdžiu, kuris turėjo pasirodyti prieš geras 20 minučių. Tačiau komandos merginos finišuoja antra ir trečia, o ir paties laiku esu patenkintas. Vidutinis pulsas tris valandas - 181, o maksimalus - 206. Tokiu aukštu vidutiniu dar nesu pravažiavęs, o tuo labiau, kad tai tikrai ilgos varžybos. Bet dėl maksimalaus manau, kad tai daviklio klaida, nes tokio aukšto pulso niekad neturėjau, teoriškai neturėtų kilti aukščiau 201. Dar keista - zonoj tarp 131 ir 171 per visas varžybas pravažiavau vos 19 minučių, pamatęs tokius skaičius labai save nustebinau. Na o po varžybų - šašlykai, gera atmosfera ir kelionė namo. O dabar belieka laukti galutinių rezultatų, taškų ir džiaugtis trečia vieta komandinėje įskaitoje. Tiek mano įspūdžių, sėkmės visiems kituose etapuose!

< Atgal

Mums padeda
Mums padeda VIDINIS