Blog'as < Atgal
Mano pirmosios 2013 sezono varžybos
Autorius: Tomas Skunčikas
Gražų, saulėtą sekmadienio rytą lengvai suku varžybų link. Nuotaika gera, kovinga.  Susipažįstu su tą dieną dalyvavusiais  „FOCUS Vilnius" komandos nariais. Likus nepilnai valandai su Giedriumi miname apšilimą. Smėlėtame posūkyje kritimas turbūt buvo ženklas, kad reikia būti atsargesniam.



Starto nuotaikos buvo geros, lengvai jaudinausi. Likus vos 15 sekundžių  stengiuosi  nusiraminti susikaupti ir susitelkti  sėkmigam startui.  Startas pavyko gerai, iškarto „prisikabinau" prie gausios priekinės grupės. Buvo pavojingas ir greitas asfaltuotas nuolydis. Pasukus į proskynos pusę, prasidėjo tikri reikalai. Ribotas pravažiavimas iškarto ištempė grupę. Į patį linksmiausią kalną važiuojančių beveik nesimatė, nes jis tiesiog užsikišo. Draugiškai įkopę  į kalną pradėjome lenktynes. Pralenkiu vieną  grupelę, antrą. Toliau bevažiuodamas tarsi užmigau  ir staiga lygiam kelį absurdiškai apsiverčiu. Kol atsikeliu, visą tai ką nesenai „susirinkau" mane pralenkia.  Šiek tiek pyktelėjau ant savęs, kad  taip švaistau savo rezultatą, to pasekoje ėmiau labiau nervuotis ir skubėti. Tačiau pats įdomumas manęs dar laukė priekyje. Dar ir dabar negaliu patikėti, kad pavyko atidaryti maudymosi sezoną. Atrodytu Plytinės trasos tiltelis lyg ir dar sudėtingesnis, nes įvažiuojamas iš posūkio su nuokalne, siauresnis,  o be to dar ir ratą reikia atsargiai užkelti. Na, bet visada būna pirmas kartas. Vandens buvo  iki juosmens. Išsikapanoju iš upelio, pralenkia pora grupelių. Vienas pravažiuodamas pajuokauja klausdamas, - kaip vanduo? O man ne iki juokų dar labiau nusiviliu, nes pastebiu, jog pamečiau savo Sigma spidometrą. Negana to, pastebiu, kad sulenkiau priekinį permetėją. Negalėjau grandinės permesti ant 44 žvaigždės. Ir šiaip visą maratoną grandinė traškėjo dėl palenkto permetėjo, kartais lietėsi net į padangą. Važiuojant keletas asmenų teiraujasi, iš kur čia tie garsai sklinda, gaunu patarimų bazėje sustoti kosmetiniam remontui. Važiuoju toliau, netoli žaliųjų suprantu, kad nuklydau, nes miško keliukas kuo toliau, tuo labiau prikritęs nepravažinėtų lapų. Grįžtu atgal. Gerai, kad toli „nenugrybavau". Tačiau  nuklydimas kainuoja grupelės praleidimą į priekį. Taip galų gale pravažiuoju vieną ratą. Antrame rate tokių nuotykių jau nebuvo, priešingai nuotaika pagerėjo, kai važiuodamas tuo pačiu  tilteliu, pakrantėje pastebiu savo Sigmą, beje dar ir veikiančią. Tačiau taip „besitaškydamas"  pirmame rate iššvaisčiau savo jėgas vėjais ir paskutiniame ruože pasijaučiau išsekęs. Vienoje iš paskutinių įkalnių  mane lenkia Tatjana, tačiau „ sėsti ant rato" deja, nebeturiu jėgų. Važiuoju iš paskutiniųjų. Visiškai pabaigoje vienas vaikinukas priartėja ir dėkoja man už tai, kad  „prasėdėjo man ant rato" ir pažada finišo tiesiojoje nelenkti. Kertu antro rato linija ir pirmos sezono varžybos baigiasi. Trasoje sugaištu 2val. 17min. 31s ir užimu 11 vietą.



Turiu  pasakyti, kad šis maratonas man buvo didžiulė pamoka. Ateityje stengsiuosi važiuodamas būti atidesnis, daug ką kitaip įsivertinti, o ypač pavojingus ruožus.
 

< Atgal

Mums padeda
Mums padeda VIDINIS