Blog'as < Atgal
Vilniaus dviračių sporto (plento) sezono atidarymo varžybos
Autorius: Vitalis Vareikis
Vilniaus dviračių sporto (plento) sezono atidarymo varžybos galėjo ir neįvykti, tačiau mūsų visų džiaugsmui keli drauge veikiantys entuziastai, aktyvai dalyvaujant FOCUS Vilnius projekto nariams,  su trenerių palaikymu organizavo mums grąžų, jau bene tradiciniu tapusį pavasario renginį. Lenktynės su mėgėjų dalyvavimu vyko 4 kartą ir antrą kartą jos driekėsi šia trasa. Lenktynių scenarijų nulemia trasos pobūdis, jos žinojimas, oro sąlygos ir dalyvių pajėgumas. Trasoje buvo 2 žymesni neilgi pakilimai, o oras pasitaikė tarsi išskirtinai išsigiedrijęs mūsų pirmosioms pavasario lenktynėms. Pripažinkime, kad labai nemalonu būtų „maudytis“ šaltame pavasario lietuje, tokiame koks plovė kelius penktadienį prieš varžybas ir sekmadienį po jų. Nežiūrint gero oro, trasos atkarpa nuo Mūrininkų iki Kenos mano nuostabai buvo šlapia. Kadangi, kaip minėjau scenarijų nulemia trasos ypatybės, o oras buvo panašus, lenktynės vystėsi pagal panašų į praėjusių metų scenarijų (tik kaip išmokti nekartoti praėjusių metų klaidų?).

Lenktynėse užsiregistravo 4 Focus Vilnius projekto nariai – visi veteranų grupėje, taip pat Moterų grupėje rungėsi Mūsų komandos marškinėlius dėvinčios Vilniaus Sietyno SM atstovaujančios Merginos Tatjana Kaliakina ir Laura Braziulytė. Kaip pamatysime, vėliau visi jie iškovojo prizines vietas, tarp kurių pergalė M40 grupėje.

Smagus ir greitas startas, netrukus dešinėje grupės dalyje įvyko pirmoji nedidelė griūtis (beveiktoje pačioje vietoje kaip ir pernai) į kurią įsigudrino įsivelti net 3 FOCUS Vilnius komandos aprangą vilkintys dalyviai, o šios komandos naujokas M40 grupės Lietuvos čempionas Danas Čivilis fotografams pademonstravo ir savo važiavimo bekele įgūdžius. Griūtis baigėsi be skaudžių pasekmių, jeigu nepastebėtumėme, kad vedę grupę ta proga smarkiai padidino tempą, pasmerkdami griūties įtakotus nelaimėlius sunkiam darbu vejantis.
 

Nuotraukos autorius: Arurasz.lt
 
Po kiek laiko grupė aprimo ir, kaip tikėtasi, aktyvesni šiais metais pasirodė trenerio V. Juchnevičius auklėtiniai, keli pajėgesni veteranai budriai įsitaisė grupės priekyje, kontroliuodami tempą ir pabėgimus. Aiškus favoritas Marius Bernatonis ant puikaus plieninio Colnago Master visiškai ramiai stebėjo situaciją. Tempas buvo lenktyninis, bet iki posūkio į Kena grupė buvo didelė ir „nervinga“, todėl aš verčiau laikiausi, kad ir labiau „užpučiamoje“, bet šoninėje pozicijoje, ketindamas reaguoti į visokius nemalonumus, kurie galėjo mus ištikti (mūsų laimei daugiau griūčių tą dieną nebuvo). Link Kenos tempas padidėjo, o po keleto atakų grupė leidžia gana ramiai nuvažiuoti pirmajam 2 žmonių pabėgimui –  Martynas Bliakevičius ir  Michalilas Semetov“as abu besitreniruojantys pas trenerį V. Juchnevičių savo skirtingomis aprangomis kiek suklaidino persekiotojus ir, pamatę, kad grupė juos kiek „atleido“ greitai įsitraukė į porinį darbą ir pradėjo sparčiai tolti. Grupės priekis nereagavo –  tarsi miegojo – ir čia priekaištai gausiai Kauniečių komandai. Veteranai „snaudė“ ir stebėjo, ką darys jaunimas, o jaunimas nieko nedarė. Praėjusiais metais tikras pragaras užvirė po apsisukimo Kenoje – šiemet buvo dar blogiau, nes grupė didesnė. Aš vertindamas šias ankstyvas varžybas kaip sunkią treniruotę, lengvabūdiškai atvažiavau į apsisukimą grupės gale ir už tai turėjau brangiai sumokėti, tiesa kitiems tai kainavo dar daugiau. Nežiūrint į įkalbinėjimus apsisukti ramiai, pasipylė rimtos rimtų pretendentų atakos. Kai vienas paskutinių apsisukimą įveikiau ir aš, pirmieji turėjo didesnį nei 15 sekundžių pilno greičio pranašumą ir kiekvienam iš mūsų ši įkalnė buvo patikrinimas. Pilna jėga žemoje sėdėsenoje užguliau pedalus ir, nežiūrint į iš grupės kaip žirnius „byrančius“ nelaimėlius, pagrindinės grupės uodega ne itin artėjo, o pati grupė dar buvo „suskilusi“ į dvi dalis. Įkalnėje tik šiek tiek priartėjau, tačiau „ant rato“ turėjau 2 potencialius pagalbininkus, o berods Dominykas Sutkus bandė net vesti, tačiau jo užteko neilgam, kadangi pasikeisti su manimi nepajėgė niekas, tempas nebuvo pakankamas ir techninio aptarnavimo mašinos mus jau „nurašė“ ir aplenkė. Tuo metu dirbau maksimaliai susikaupęs ir neparodžiau vienos duobės, kurią be pasekmių (išskyrus gausų keiksmažodžių derlių) užkabino vienas už manęs „kabėjęs“ kolega – na per vėlai pastebėjau ar nebuvo jėgų - nežinau kaip ten buvo . Kadangi nepavyko vienu greitu šuolių įsėsti į grupę, reikėjo keisti taktiką ir palaikyti didesnį nei grupės vidutinį greitį, kad ją pavyti, todėl perėjau į didelio apie 45 km/h pastovaus tempo ritmą ir po poros kilometrų, kurių metu galvojau kaip aš „nusiimsiu po pirmo rato“ ir „bus gerai, kad to sporto nemesiu apskritai“ „prisitraukiau“ iki paskutinės techninio aptarnavimo mašinos. Tada supratau, kad tikrai pavysiu ir, neketindamas nė sekundės „prisidengti „techničke“ pabandžiau „įsėsti į grupę“, bet tuo metu iš grupės atakavo ir nuvažiavo Marius Bernatonis, tad su „užkaitusiomis“ kojomis, atsidūręs prieš vėją vėl „pakibau“ (tą akimirką puikiai užfiksavo vienas fotografų), kol supratu, kad reikia dar bent 30 sekundžių „pasislėpti“ ir pabandyti dar kartą. Antrasis bandymas negalėjo nepavykti – grupė sulėtėjo prieš kaną ir aš kai strėlė atsidūriau joje (ten žinoma manęs niekas nepasigedo ir neatrodė, kad žmonės labai kentėtų).
 

Nuotraukos autorius: Arurasz.lt

Marius Bernatonis per kokius 2 kilometrus „persikėlė“ pas bėglius ir tai išdavė jo tikrąjį pajėgumą. Pasukus į Rukainius kaip ir pernai palei kelkraštį dėl šoninio vėjo įsitempė ilga vora, tik skirtingai nei 2011 m. lenktynių  nuo to nukentėjusių beveik nebuvo. Antras ratas nebuvo kažkuo itin sudėtingas, bet pasižymėjo visų esančių grupėje švelniai tariant santūria reakcija į bandymus pabėgti. Jeigu nei Deividas Vileniškis, techninių problemų turintis Paulius Šiškevičius ir Justas Klimavičius – kone visi bandymai nuvažiuoti būtų sėkmingi. Antrame rate grupė buvo sumažėjusi. Veteranai ramiai reagavo į jaunimo atakas visai nerodydami noro jas gaudyti, o jaunimas elgėsi taip tarsi vietas būtų pasidalinę iš anksto – savo konkurentams leido nuvažiuoti be didesnio pasipriešinimo. Taigi, grupė į nedidelius „kabančius“ pabėgimus po truputi paleido dar 5 dviratininkus. Viso to viršūnė buvo virš 50 metų turinčio Sauliaus Janeliūno ataka kelyje atgal – veteranas nuvažiavo geroje klasikinėje sėdėsenoje ir atitrūkęs apie 20 metrų sėdo į gerą tvirtą pabėgimo tempą ir po truputi tolo – tai daryti jis ryžosi net žinodamas, kad grupėje liko tik vienas konkurentas jo amžiaus grupėje. Galiausiai, ties Rukainiais Paulius Šiškevičius šiek teik padidino grupės tempą ir prieš paskutinę įkalnę bėglys buvo tik už 30-40 metrų. Jau ir aš pamaniau, kad jo pabėgimas tuo baigėsi, bet čia grupėje visi pradėjo ruoštis finišui, o gerb. Saulius pasivijo jaunąjį Luką Talačką ir taip sustiprėjęs pabėgimas pradėjo labai sparčiai tolti. Ant paskutinės kalvos viršaus man buvo aišku, kad bėgliams pavyko ir kad Saulius Janeliūnas aplenkė ne tik savo amžiaus grupės, bet visus vyresnius nei 30 veteranus. Artėjimas prie finišo buvo greitas, bet nepakankamai, kad trukdytų grupėje rinktis pozicijas sprintui, atsidūriau kairėje, užpučiamoje pusėje, žinojau, kad dėl nepakankamo treniruotumo „neturiu tinkamų kojų“ finišui, tačiau jaučiau, kad ilgoje teisiojoje lengva pervertinti atstumą iki linijos ir grupė delsė, tarsi laukdama 200 m žymos. Tad apvažiuodamas per kairę pusę lygiu tempu net nesistodamas išprovokavau ankstyvą finišą, provokacija pavyko ir net skambėdamas nuo standumo savo geltonais ratais pro šalį – praskrido Deividas Vileniškis su iš paskos kovojančias kolegomis – šypsojausi širdyje – provokacija pavyko, net ne visa grupė mane apvažiavo. Po finišo pirmiausia norėjau pasveikinti Saulių Janeliūną už kovingumą – grupei iki jo liko 6 sekundės. Važiuodamas į apdovanojimų vietą girdėjau, kaip treneriai sakė pamokymus jaunimui ir buvo teisūs. Ryžtingai ir profesionaliai vedant lenktynes šioje trasoje pabėgimai neturi pavykti ir jeigu taip atsitiko – vadinasi pajėgūs dviratininkai grupėje buvo pasyvūs ir neišnaudojo savo potencialo.

Taigi, 2012 metų FOCUS Vilnius plento lenktynių sezonas sėkmingai pradėtas.
 

Nuotraukos autorius: Arurasz.lt
 
Galiausiai apie rezultatus:
Pagrindinėje trasoje nugalėjo Marius Bernatonis, antras – Martynas Bliakevičius, trečias – dar jaunis Michail Semetov.

Rezultai grupėse:
75,2 km trasoje:

Vyrai Elitas:
1. Marius Bernatonis,
2. Martynas Bliakevičius (Stimul Plius),
3. Eimantas Gudiškis.

Moterys Elitas:
1.    Roberta Pilkauskaitė (Utenos KKSC),
2.    Tatjana Kaliakina (Vilniaus „Sietyno“ SM/FOCUS Vilnius),
3.    Laura Braziulytė (Vilniaus „Sietyno“ SM/FOCUS Vilnius).


Jauniai Vaikinai
1. Michailas Semetov (Vilniaus „Sietyno“ SM);
2. Vasilijus Lendel (Panevėžio KKSC; DSK „Fortuna“);
3. Lukas Talačka (Vilniaus „Sietyno“ SM);

Veteranai 30-39 metų amžiaus:
1.    Deividas Vileniškis (Top Team);
2.    Aleksandras Malakauskas (Stimul Plius);
3.    Rimas Petrusevičius (DSK Komi);

Veteranai 40-49 metų amžiaus:
1.    Danas Čivilis (FOCUS Vilnius);
2.    Vitalis Vareikis (FOCUS Vilnius);

3.    Romualdas Bliakevičius (Stimul Plius)

Veteranai 50 ir daugiau metų amžiaus:
1.    Saulius Janeliūnas (DSK Komi);
2.    Raimondas Kalina (FOCUS Vilnius);
3.    Valdemaras Dervinis (FOCUS Vilnius).


Specialiai veteranams virš 40 metų įsteigtus parduotuvių tinklo „Dviratis Tau“ prizus iškovojo:

1.    Saulius Janeliūnas (DSK Komi);
2.    Danas Čivilis (FOCUS Vilnius);
3.    Vitalis Vareikis (FOCUS Vilnius);

37,6 km lenktynėse:

Tarp Jaunučių vaikinų:
1.    Martynas Stasikėlis (Vilniaus „Sietyno“ SM – DSK „GENO“);
2.    Paulius Tamošiūnas (Utenos KKSC);
3.    Nedas Valinčius (Vilkaviškio SM-DSK „Aira“).

Tarp Jaunučių merginų:
1.    Justė Kamarauskaitė (Utenos KKSC);
2.    Gabija Valantinavičiūtė (Panevėžio KKSC; DSK „Fortuna“);
3.    Ugnė Vasiliauskaitė (Utenos KKSC).

Tarp Jaunių merginų:
1.    Eglė Katiliūtė (Vilniaus „Sietyno“ SM);
2.    Akvilė Čeburaitė (Kauno „Jaunalietuviu sporto organizacijos“ mokykla);
3.    Gabija Kašėtaitė (Vilniaus „Sietyno“ SM).

< Atgal

Mums padeda
Mums padeda VIDINIS