Naujienos < Atgal
2015 m. sezono analizė (3 dalis)
2015-12-31 15:11:51

2015 metų Plento varžybų sezono skauduliai

 

Kad naujuosius metus pradėtume pasimokę iš praėjusių, dera identifikuoti problemas, numatyti būdus joms šalinti, o jas pašalinus – pagerinti savo sportinio gyvenimo kokybę, ko linkime Jums visiems 2016 m. 

Metams baigiantis paklausėm FOCUS Vilniaus plento komandos narių, kas nepatiko plento sezono metu, gal patyrėte nusivylimą kuo nors – kas ir kada neįtiko – organizacija, saugumas incidentai, ką reikia tobulinti? Manome, kad ši tema įdomi ir naudinga visai dviračių sporto bendruomenei. Taigi pateikiame FOCUS Vilnius narių nuomonę:

 

Tomas Mateliūnas, veteranų nuo 30 m. grupė: 

–                     Nepatiko organizaciniai nesklandumai plento taures etapuose. Varžybų rezultatų netikslumas, ilgas jų skaičiavimas, dažnai apdovanojimų ceremonija būdavo ilgesnė nei varžybos, organizatorių nesirūpinimas turto saugumu (Kaune pavogta dėžė su prizais), varžybų trasos pakeitimas likus mažiau nei savaitei iki varžybų (Vilniaus etapas), nepakankamas rūpinimasis dalyvių saugumu, kai varžybų metu eismas kontroliuojamas tik vienoje sankryžoje (ALL varžybos Vilniuje), taip pat nelabai patiko tašku skaičiavimo sistema, kai atskirose amžiaus grupėse didelę įtaką daro kitų amžiaus grupių dalyviai, manau būtų tikslinga skaičiuoti taškus kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai.

 

Marius Ratkevičius, veteranų nuo 30 m. grupė:

–                     Plento taurės komandinių rezultatų skaičiavimas jau tapo anekdotu. Ir manau, kad paskutinis taurės etapas - ALL - jau pribrendo būti perkeltas į kitą vietą kitąmet.

BigBank Plento taurės III etapas Vilnius – visiškai klaidingas A grupės komandų podiumas – iš tiesų etapo nugalėtais tapo FOCUS Vilnius komanda su 2845 taškais (podiumo kairėje), antri liko Top Team JR – UltraBike (podiumo centre), treti Top Team  – UltraBike (nepakviesi ant podiumo), o podiumo dešinėje besipuikuojantys Colibri-MOTOTOJA-BOSCH nariai liko tik 7- oje vietoje – tai bent rezultatų skaičiavimas!

 

Marius Stasiūnas, sportininkas mėgėjas nuo 2014 metų, – elito grupė

–                     Varžybomis nusiskundimų neturiu. Treniruotėse apie saugumą susimąstau žymiai dažniau. Nors manau, kad didžioji dauguma incidentų įvyksta dėl neatsargių dviratininko veiksmų, tačiau nuo girto vairuotojo arba "erelio", nusistačiusio prieš dviratininkus, nepabėgsi. Dviračio populiarinimas turbūt labiausiai prisideda siekiant pakeisti vairuotojų kultūrą.

 

Valdemaras Dervinis, veteranų nuo 50 m. grupė:

–                     Nuvylė dviratininkų meistriškumo skirtumas ypač atsilikusiose grupėse, kuriose daugiau naujokų važiuoti pavojinga, neretai naujai iškepti lenktynininkai elgiasi nesaugiai, pavojingai manevruoja, be reikalo stabdo posūkiuose, tad jauti įtampą, nesaugu.  Jeigu nepajėgi važiuoti su pirmaisiais, kur dauguma dviratininkų patyrę, incidentų mažiau, priverstas likti atsilikusiose grupelėse, kur  ne tik, kad nėra darnaus darbo, bet dažnai vyksta beprasmiai manevravimai, atakos, gaunasi „jovalas“. Ten pakliuvę vyresni veteranai rizikuoja gauti sunkias traumas, kurios vyresniems žmonės gyja gerokai sunkiau.

V. Dervinis ir G. Gervickas BigBank plento taurės Birštono etape pateko į griūtį atsilikusioje grupelėje ir tik itin kokybiško Specialized S-Works šalmo apsaugtotas išvengė rimtos traumos, bet 200 EUR vertės šalmą teko nurašyti, o pats dviratininkas po kelionė į ligoninę išsigydęs lengvus sužeidimus atsisakė startų vėlesniuose etapuose. Verta prisiminti, kad prieš metus tame pačiame Birštono etape mūsų komandos narys V50 grupės veteranas A. Riaubys griūtyje patyrė sunkią dubens traumą ir negalėjo sportuoti likusį sezoną.

BigBank Plento taurės I etapas Birštone – V. Dervinis atsilikusioje grupėje (Specialized S-Works šalmas dar sveikas), kurioje netrukus įvyko griūtis. 

Budinis  GMP ekipažas (fone)  mėgėjų varžybose – būtinas, jo paslaugų prireikia per dažnai. 

 

Vitalis Vareikis, veteranų nuo 40 m. grupė, apibendrino komandos draugų pastebėjimus ir išsakė savuosius:

–                     Kaip matome, kuo seniau sportininkas aktyviai dalyvauja varžybose, kuo daugiau turi patirties, tuo jis reiklesnis varžybų organizavimo kokybei ir saugumui varžybose.  

 

Yra dalykai, kurie man nepatinka nuo seno, ir kurie būdingi 2015 metams: 

1.1.          Seniai nepatinka:

1.1.1.       Per trumpa distancija Lietuvos Plento čempionate.

1.1.2.       Jau trečius metus organizuojas paskutinis plento taurės etapas Saulėtekio trasoje saugumo požiūriu yra labai pavojingas – jo organizavimas lieka silpnas. Kokybės prasme pastarasis etapas ir pati plento taurė – Birštono ir abu Vilniaus etapai neatitinka varžybų dalyvių lūkesčių. 

1.2.             2015 metais buvo aktualu:

1.2.1.       Apie 2015 m. plento taurėje pritaikytą taškų sistemą jau viską pasakiau forumuose ir pokalbiuose. Pasiektas savotiškas rekordas – tinkamo komandų rezultato nesugebėta paskelbti nei vieneriose varžybose! Ką gi, galime konstatuoti, kad savo kailiu išbandėme taškų už vietą sistemą, įgijome patirties. Visi suprantame, kad tai tik reitingavimo sistema, iškreipianti dviratininkų parodytą rezultatą, įdėtas pastangas, jų pajėgumą, negalinti jo palyginti įvertinti kokybiniais parametrais ir dėl to žalinga, o komandų įskaitai griežtai nenaudotina.

Siekiant pačių renginių kokybės reikia pažymėti, kad tam tikrus rezultatų pateikimo ir padovanojimų vykdymo reikalavimus varžybų organizatoriams kelia UCI – Nustato kaip pateikimai rezultatai protokoluose, kokia informacija juose privalo būti, nustato laiką per kurį turi įvykti apdovanojimas. Pirmąjį reikalavimą įgyvendinti nematu jokių kliūčių, antrajam įgyvendinti reikia pastangų, nes lenktynėse dalyvauja keletas amžiaus grupių, tačiau reikėtų laikytis reikalavimo apdovanojimus vykdyti per nustatytą laiką nuo paskutinio grupės prizininko finišo. 

1.2.2.       2015 m. LDSF Prezidento rinkimai, jo pristatymas, išrinkimas, atsistatydinimas, nauji rinkimai – dar viena nemaloni patirtis, iš kurios verta pasimokyti. Treneriai laukia iš LDSF Prezidento finansavimo sprendimų – geresnio gyvenimo, todėl turtingas dideles lėšas kuriamuose asmeniniuose versluose valdantis žmogus atrodo patrauklus, tačiau kokia jo motyvacija, kokie tikri tikslai? į tuos klausimus niekas neišgirsta atsakymų?  Gal darbinga ir aktyvi motyvuota komanda, galėtų įgyvendinti rimtesnius projektus, pritraukti finansuotojų, rėmėjų ir ES lėšų atitinkamiems projektams įgyvendinti? Manau antrasis modelis būtų efektyvesnis – praktika rodo, kad postus užimantys asmenys nelinkę asmeninėmis ar valdomų įmonių lėšomis didele apimti finansuoti LDSF veiklos, tad federacijos prezidento, sekretoriaus, direktorių skyrimas ir jų darbas turi atitikti laikmečio reikalavimus, o kandidatų kėlimo procesas turi būti skaidrus, jų sporto vystymo programa ir motyvacija aiški, sudaromi organai stiprūs, gebantys inicijuoti projektus, užtikrinti reikiamą finansavimą ir remiami LDSF narių. Tik tuomet organizacija galės tapti moderni, siekti žymaus progreso.

1.2.3.       Patyrusių mėgėjų didėjantis pajėgumas kartu su silpnais gebėjimais orientuotis plento lenktynių eigoje kelia rūpesčių – ir ne tik veteranams. Dažnai stebimas judėjimas grupėje, kai nereikia veikti (žūtbūtinis noras važiuoti grupės priekyje) su pasyvumu kai reikia veikti (pasitaupymas besivejančioje grupėje, kai reikia atiduoti viską) yra „nuodingas kokteilis“ neduodantis mėgėjams pajusti tikro lenktynių malonumo, keliantis įtampą veteranams, ir kenkiantis sporto įvaizdžiui ir grožiui.  Štai tik keletas dogmų požiūrį į kurias reikią keisti:

-                      „Visada sėdėk priekyje, nes priekyje bus saugiau“ – tai trenerio 10-mečiui vaikui duodamas patarimas, kuris yra tik bendra nuostata, kai tuo tarpu svarbu suvokti, kad turi važiuoti  ten, kur saugu asmeninio pajėgumo ir lenktynių plano kontekste ir aktyviai veikti tik kada to reikia. 

-                      „Komanda varžybose važiuodama grupėje turi būti kartu“ – tai sumanymas, kuris atrodo gražiai (vienoda apranga atrodo gražiai), bet vienoje griūtyje griūna visi komandos nariai arba (aktualu naujosioms nepatyrusioms komandoms) visi kartu „nuplaukia“, todėl svarbu, kad kiekvienas komandos narys veiktų taip, kad pagal pajėgumą ir aplinkybes būtų naudingas komandos rezultatui.

Kad neatrodytų, jog esame labai kritiški aplinkiniams, reikia pripažinti, kad mane labai nuvylė mano paties pasirodymas Plento taurės Kauno etape. Tai tapo pačiomis lengviausiomis varžybomis 2015.  Nepaisant, kad jose trūko treniruotumo, rezultatas tikrai galėjo būti geresnis – labiausiai piktino tai, kad laikiausi senos taktikos ir pirmus ratus važiavau grupės gale, pasitikėdamas savo gebėjimu uždaryti atsidariusius tarpus. Deja, suklydau. Manau taip pat labai pervertinau atskirų komandų gebėjimus. Apmaudu, kai 4-6 vienos komandos nariai, dominuojantys atsilikusioje (dviratininkų žargonu – „nuplaukusioje“) grupėje, sunkesnėje atkarpoje negali palaikyti 45 km/h greičio ir dairosi į pavienius dviratininkus – tokie momentai aiškia parodo gebėjimo dirbti komandinį darbą trūkumą – komanda tampama ne nuo tos akimirkos, kai apsirengiame komandos aprangą ir važiuojame kartu, o nuo to momento, kai negailėdami jėgų įdedame pastangas į bendrą komandos greitį, o nuplaukusiose grupelėse – visi iki vieno turi tapti viena komanda – dirbk arba „plauk“ toks turi būti kiekvieno devizas.

Buvęs profesionalas ir treneris M. Bernatonis ragina atsilikusios grupelės dviratininkus tapti viena komanda ir įdėti visas pastangas vejantis. 

Beprasmė rizika mėgėjų varžybose – atsilikusi grupelė ne itin  stengėsi pavyti pagrindinę grupę, kuri turėjo tik 20 s pranašumą, tačiau 2 ratus pasitaupiusi  finišui aistringai finišuoja .

 

Taip pat derėtų nepamiršti atsargumo ir išvengti griūčių kiekviename rate – Kauno etape mano grupelėje kiekviename rate prarasdavome po dviratininką, kuris tiesiog nuslysdavo santykinai lėtuose posūkiuose, tad manau lietus bei šlapia danga galėtų būti atsakingiau įvertinama. Nenuostabu, kad finiše su tokią praretėjusia grupele finišuoti nėra labai sunkus darbas, bet geras finišas tėra menka paguoda po blogų varžybų

Nesėkmingos varžybos – lengvas finišas iš tingios praretintos grupelės Kauno etape.  

 

Šis straipsnis iliustruotas profesionalių fotografų (www.photo.lt), tiek mėgėjų fotografijomis, kurie sunkiai dirbo lenktynių trasų kelkraštyje ir pasidalino savo darbais internete. Fotografijų autoriai Gytis Sku., Inge La,  ir kiti autoriai, kuriuos sunkiau identifikuoti, ir kuriems mes labai dėkingi.

(parengė Vitalis Vareikis)

 

< Atgal

Mums padeda
Mums padeda VIDINIS